Neseniai Vakarų Ekspresas rašė apie Švietimo ir mokslo ministerijos paruoštą egzaminų projektą, kuris be pokyčių 10 kl. egzaminuose, kurie taps privalomi, numatė permainas ir 12 kl. egzaminuose. Atestato gavimui užteks išlaikyti Lietuvių kalbos egzaminą ir reiks apsiginti per mokslo metus paruoštą brandos darbą. Taip išeitų, kad visas brandos egzaminų problemas ŠMM išspręs paprasčiausiu būdu - iš viso atsisakys šių egzaminų. Panašiai būtų jei vietoje to, kad nuvalyčiau dulkes nuo savo stalo imčiau jį ir išmesčiau pro langą.
Jau seniai ŠMM reiktų vadinti reformų ministerija. Kažkada priimta profilinio ugdymo reforma šiemet žlugo . Šiaulių universiteto habilituotas mokslų daktaras
šią reformą ir jos atneštus padarinius palygino su Bankų griūtimi. Neminint akivaizdžių reformos padarinių, sužlugdytų likimų, kultūros centrų, verčiau įsigilinkim į klaidą, dėl kurios išvis buvo pradėta reforma. Nors idėja iš pradžių gali pasirodyti patraukli, bet dėl per didelio skubėjimo, neįsigilinimą į situaciją, diskusijų ir aptarimų nebuvimą viskas privedė prie to ko ir turėjo privesti - reformos žlugimo. Atrodytų ministerija, turėjo pasimokyti iš klaidos, nebeskubėti, iki galo viską aptarti su visuomene., juk tai jos likimais yra žaidžiama. Bet kur tau, dar nespėjus atsigauti po vienos reformos, jau girdim apie aukštojo mokslo reformą, Lietuvių egzamino, o dabar galiausiai atėjo eilė ir visų brandos ir pagrindinio ugdymo patikrinimo egzaminų tvarkos keitimui. Mūsų švietimo sistemoje pastoviausias dalykas yra ne pastovumas.
Klausimo kodėl reiktų keisti esamą egzaminų tvarką matyt nereikia užduoti. Švietimo ir mokslo ministerijai atsakingo Nacionalinio egzaminų centro organizuotus brandos egzaminus lydėjo skandalai ir pasipiktinimo antplūdžiai. Taip ir iki galo neišsiaiškinta kas ten kalti dėl praeitų metų egzamino pardavimo skandalo, aplamai po tokio skandalo nebuvo imtasi jokios rimtos prevencijos, kad tai nepasikartotų, o tiesiog ko ramiausiai pakeitus vadovą vėl organizuoti egzaminai. Tačiau šiemet triukšmą kelė ne jų pirkimas, o pačių egzaminų turinys, neatitkęs programų ar net paprasčiausios logikos. Piktinosi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kurie pasirodo mokinius du metus ruošė visai ne tam. Kasmet su egzaminais stebimasi ir jų įslaptintu vertinimu. Vertintojai laikraščiams skundėsi, kad teisingus atsakymus turėjo užskaityti kaip klaidingus. Žodžiu palaida bala, o liaudis trokšta savo didžiausios svajones - tvarkos.
Tačiau Bendrojo ugdymo departamento vadovas Arūnas Plikšnis kalbėdamas apie tai kodėl reikia pradžioje minėtų permainų pamiršo visus šiuos skundus. Pasirodo visą laiką didžiausia bėda buvo moksleiviai, kurie ne motyvuotai rinkosi valstybinius egzaminus ir mokytojai, kurie beabejo korumpuotai vertino mokyklinius egzaminus. Kaip kitaip paaiškinti, kad visi neišlaikę valstybinių egzaminų lengvai išlaiko mokyklinius? Na gal dėl to, kad mokykliniai lengvesni, bet Arūnui geriau žinoti.
O kas negerai su pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimais? Na kokie čia patikrinimai, jei net egzaminu negalima vadinti, bei jų nelaikęs moksleivis vis tiek perkeliamas į vienuoliktą klasę. Dabar taps privalomi ir žinoma sunkesni. Kažko tai kvepia ŠMM nuomone didžiausia Lietuvos problema, apie kurią jie zysia nuolatos: “Oi kiek daug dabar Lietuvių turi įgiję aukštojo mokslo specialybę ir kaip Lietuvai trūksta juodadarbių darbininkų” Atrodo ŠMM nusprendė dar 10 kl. nukreipti moksleivius “teisingesne” linkme. Lenk medį kol jaunas.
Grįžtant prie to naujo stebuklo - brandos darbo, kurį norint gaut atestatą reiks ginti mokyklose. Ar tai nepanašu į universiteto diplominių darbų gynimą? Pastaruoju studentai nuolat skundžiasi, nes juose nėra jokio gynimo ar diskusijos. Vieša paslaptis, kad nė vienas klesti pardavinėdamas diplominius ir kursinius darbus.
Kodėl į mokyklas bandome kelti universitetuose blogai veikiančias tvarkas? O svarbiausia, kodėl nepatikėję mokytojų sąžiningumu taisant mokyklinius egzaminus, ŠMM patiki mokykloms vertinti brandos darbus?
Kaip su stojimais į universitetus? O čia ir vėl bus pasirenkamieji egzaminai, priklausomai nuo universiteto ir specialybes į kurią stoji. Skamba patraukliai, bet kai pagalvoji apie tai kaip turės atrodyti visas procesas iki smulkmenų, bei kaip jausis moksleiviai stojantys į kelias skirtingas specialybes (kiek egzaminų laikys), pasidaro bloga ir nebesinori tų iki galo dar neapgalvotų permainų.
Kodėl ŠMM nekalba apie būtinybę universitetams į stojimo procesą įtraukti motvyacinius laiškus ir pokalbius su stojančiaisiais.
Juk į universitetus stoja ne atestatai ar skaičiai, o gyvi žmonės, kurių likimais, lyg šaškių figūrėlemis žaidžia visos reformos.
Kiek ilgai žada trukti ši nauja egzaminų tvarka? Atsakymas būtų iki 2012m., nes gaires ruošiamos 2008-2012 metams. Kas tuomet? Dar vieni radikalūs pokyčiai ir laimės ieškojimas užrištomis akimis?
Mano galva reiktų sujungti visas švietimo sistemoje minimas bėdas, mokyklų, aukštųjų mokyklų ir t.t. Viską išanalizavus priimti vieną, viena, viską apjungiančią reformą. Ir nesvarbu kiek ilgai truks kol tokia sukurs. Ko ilgiau to geriau, kad ir penkis metus. Pakankamai laiko viską apdiskutuoti. Ir tuomet nieko radikaliai nekeisti kokius 50 metų, kad visa sistema rastų laiką įaugti į mūsų kraują ir visi su ją susigyvenę siektų aukštų rezultatų, o ne dar vienų pokyčių.
Tuo tarpu galim laukti naujų žinių iš ŠMM su dar viena jų genialią reformą ar gairę. Jei kada pritrūks idėjų siūlau viską pradėti nuo pradžių. Blogiau vistiek nebus.
Rodyk draugams
(kodą parašysiu komentaruose)
